Laba diena,

Aš, SAAB, lėktuvų šeimoje, gimiau 2000 metų kovo mėnesį. Kadangi mano vyresnysis brolis(900ng) buvo vidutinės klasės automobilis, tai ir man nutiko toks pat likimas, tik buvau perkrikštytas 9-3 vardu.

Paveldėtas iš jo keliomis smulkmenomis patobulintas kėbulas, pakaba bei salonas. Nuriedėdamas nuo konvejerio, buvau apdovanotas gražesniais vienspalviais slenksčiais, priekinio bamperio lūpa ir kiek kitokiu galiniu bamperiu. Mano širdutė 2,2 litro kuri mėgstą dyzelinį kurą, netikra šios šeimos atstovė – Opel inžinierių kūrinys.

Pirmasis savininkas, kuriam buvau komplektuotas, turbūt pataupė pinigėlių, ir pasirinko šiek tiek pigesnį variantą – tai tamsaus veliūro saloną, AS2 audio sistemą.
Pirmuosius 11 savo gyvenimo metų praleidau Vokietijos keliuose. Buvau pakankamai paklusnus kelyje, ir manim rūpinosi, todėl didesnių incidentų pavyko išvengti. Tačiau praėjus dešimtmečiui, matomai nebepatenkinau vokiečio poreikių, greičiausiai, kad širdutė pradėjo rodyti savo rytinius kaprizus, todėl nusprendė mane ištremti, ten kur gilios žiemos, ir keliai duobėti.

...Mane vežė ant tralo... Ilgai vežė, tarp dar 7 nelaimėlių (o gal laimingųjų?), 2011metų gegužės mėn. Buvau pargabentas į Lietuvą.

Čionai mane nupirko kažkoks diedas, priregistravo, pravarė techninę apžiūrą. Ir pagainiojo vietiniais keliais. O ankšti daugiabučių kiemai taip pat paliko randą ant dešinės pusės priekinio buferio kampo ir priešrūkinio žibinto. Šalia pasipainiojąs kelkraščio bortelis kliudė mano buferį, taip įbrėždamas dažus (laimei,kad ne kinietiška plastmasė, nes pusė jo bučiau palikęs ten) ir išlauždamas priešrūkinio žibinto tvirtinimus.

Keletą kartų savininkas pamiršo papildyti mano pilvą – baką degalais. Todėl pusiaukelėje teko stoti kelkraštyje, ir su kaniuku rankose pėdinti degalų. Kai pagirdė, supykau ir nenorėjau užsivesti. Zulindamas starteriu nusodino mano energijos šaltinį –akumuliatorių. Iš to įtūžio diedas pririšo virvę ir sakė temsiąs tol, kol išgirs variklio burbtelėjimą. Po keliolikos metrų išgirdo.
Tada kerštaudamas man, pradėjo vežiotis savo keturkojį augintinį, kuris galėjo puikuotis paliekamu plaukų sluoksniu ant švelnaus veliūrinio paviršiaus.

Įpusėjus vasarai, vėl pradėjo streikuoti širdutė, nenorėdavo greitai užsivesti. Matomai tada trūko jo kantrybė, padarė fotosesiją man. Ir paviešino automobilių skelbimų portale.

Kadangi esu pakankamai retas, ir Lietuvoje populiarumu nelabai galiu pasigirti, nelabai kas domėjosi manim. Kol vieną dieną neatvyko apžiūrėti dabartinis savininkas. Taip 2011m. spalio 12 dieną parvykau į jo kiemą. Jau praėjo ne vieneri metai, kai manimi vėl yra rūpinamasi, ir nuplaunamos dulkės ne tik kai lietus lyja, o dažną savaitgalį.


Post Scriptum

_________________

.

_________________

.

_________________

_________________

_________________

Gražu

_________________
96 L V4 MY76
900 T16 convertible MY89
9-5 Turbo6 Aero XWD MY11 Stage1

Test drive:

_________________

...su naujais Hirsch-ais , pamiršai parašyt.

_________________
96 L V4 MY76
900 T16 convertible MY89
9-5 Turbo6 Aero XWD MY11 Stage1

toli gražu iki naujumo kondicijos Tiesiog įdomu buvo išbandyti kaip atrodo ir kaip važiavimas su 225/40R18 , bet panašu kad viskas gerai. Tik jau ant galinės sėdynės neturi būti pakeleivių

_________________

gumos i spiruokles

pripučiamas net OG'iams toks originalus-papildomas-aksesuaras buvo siūlomas

_________________

_________________

_________________

nu tu čia rimtai, ratus mašinos vertės užsimetei